TARPTAUTINĖ
ŠEIMOS TEISĖ
Šiandien Lietuvos piliečiai vis dažniau kuria santuokas ar gyvena faktinėse šeimose su kitų valstybių piliečiais, pasirenka šeimos gyvenamąją vietą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, ten augina savo vaikus, keičia šeimos gyvenamosios vietos valstybę, įsigyja turto bei įsipareigojimų užsienio valstybėse ir t.t. Sprendžiant tokių asmenų tarpusavio ginčus, susijusius su santuoka, jos nutraukimu, nepilnamečiais vaikais, įgytu turtu bei prisiimtais įsipareigojimais, kyla tarptautinės šeimos teisės klausimai. Šie klausimai yra gana sudėtingi ir kompleksiniai, juos reglamentuoja tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai.
Teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti tarptautinės šeimos teisės ginčą
Ginčuose, kuriuose sprendžiami tarptautinės šeimos teisės klausimai, visų pirma svarbu nustatyti, kokios valstybės teismai turi jurisdikciją nagrinėti tokius ginčus. Kitas klausimas – kokios valstybės teisė bus taikoma nagrinėjant bylą teisme. Sprendžiant šiuos klausimus, reikšmės turi tai, su kokia valstybe Lietuvos Respublikos pilietis turi sąsają – Europos Sąjungos ar ne, ar ta valstybė turi teisinės pagalbos sutartis ar kitus susitarimus su Lietuvos Respublika ir pan.
Verta žinoti, kad viena ta aplinkybė, kad ginčo šalis (arba abi) yra Lietuvos Respublikos pilietis (-iai), savaime nereiškia, kad jų ginčas, susijęs su tarptautine šeimos teise, bus nagrinėjamas būtent Lietuvos Respublikos teismuose.
Kitas svarbus aspektas, yra nekilnojamojo turto, priklausančio Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims bei esančio užsienio valstybėse, padalijimas vykstant santuokos nutraukimui Lietuvoje. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys nekilnojamojo turto užsienio valstybėje, negali spręsti tokio turto padalijimo klausimų Lietuvos Respublikos teismuose. Šie klausimai turi būti sprendžiami tos valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismuose, inicijuojant atskirus procesus pagal galiojančią atitinkamos valstybės teisę.
Nepilnamečių vaikų išvežimas į užsienio valstybę
Aktualus ir ne visiems gerai žinomas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų išvežimu į užsienio valstybę. Toks išvežimas apima labai įvairias situacijas, pradedant nuo tokių, kai su vaiku keliaujama laikinai, pavyzdžiui, atostogų metu, gydymo ir panašiais tikslais, taip pat kai su vaiku išvykstama laikinai, tačiau išvykus pasiliekama gyventi užsienio valstybėje arba kai vienas iš tėvų iš anksto planuoja išsikelti kartu su vaiku gyventi į kitą valstybę ar nusprendžia grįžti gyventi iš užsienio į gimtąją šalį, kartu norėdamas pasiimti ir nepilnamečius vaikus. Visais šiais atvejais yra aktualus vaiko išvežimo į užsienio valstybę ir laikymo joje teisėtumo klausimas. Laikinam vaiko išvežimui į užsienį - atostogoms, gydymui ir pan., t. y. neturint tikslo nuolatos įsikurti užsienio šalyje, kito iš tėvų sutikimas nėra reikalingas. Teisę nepilnametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui turi tik tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs antrojo iš tėvų rašytinį sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti tokį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas – tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). Tokiu atveju, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, vertinama, kad vaikas buvo pagrobtas ir kitas iš tėvų turi teisę inicijuoti vaiko grąžinimą priverstine tvarka, kreipdamasis į teisės aktuose numatytas kompetentingas institucijas.
