NESUSITUOKUSIŲ ASMENŲ GINČAI
Šiandien vis daugiau porų gyvena kartu nesusituokusios. Neretai toks asmenų bendras gyvenimas trunka ilgai, poroje susilaukiama vaikų, įgyjamas turtas ir prisiimami įsipareigojimai. Teisine prasme tokie asmenys gyvena faktinėje šeimoje arba partnerystėje. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokia kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų partnerystė, priešingai negu santuoka, nėra registruojama. Iširus tokiai partnerystei, jos pabaiga taip pat nėra teisiškai forminama. Vis dėlto, neretai tam tikrus klausimus kartu gyvenę nesusituokę asmenys turi sureguliuoti teisiškai.
Ginčai dėl nepilnamečių vaikų
Kartu gyvenę nesusituokę asmenys, auginantys nepilnamečius vaikus bei nusprendę tarpusavio santykių nebetęsti ir faktiškai išsiskirti, tarpusavyje gali susitarti, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų bus nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kaip su kitu iš tėvų bendraus nepilnamečiai vaikai ir kokiu būdu bus išlaikomi nepilnamečiai vaikai. Jeigu kartu gyvenę nesusituokę asmenys susitaria dėl paminėtų klausimų, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį bei teikti ją tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka. Vėliau tarp tokių asmenų kilus bet kokiam ginčui dėl jų nepilnamečių vaikų, teismo nutartis, kuria patvirtinta tokia sutartis, gali būti vykdoma priverstinai. Tai suteikia teisinį apibrėžtumą ir gali sumažinti ginčus ateityje.
Jei nurodytais klausimais dėl vaikų nesutariama, ginčas sprendžiamas teisme, teikiant ieškinį. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose, kurie, esant prašymui, gali būti uždari. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismams.
Ginčai dėl turto
Jeigu kartu gyvenę nesusituokę asmenys įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą jų bendro gyvenimo metu registravo kaip bendrąją dalinę nuosavybę arba kaip vieno iš jų asmeninę nuosavybę ir tai atitiko realų jų prisidėjimą prie tokio turto įgijimo ar sukūrimo, jų santykių pabaigoje dažniausiai ginčų nekyla ir teisiniu būdu jų reguliuoti nereikia.
Vis dėlto neretai susiklosto taip, kad kartu gyvenę nesusituokę asmenys įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą registruoja kaip vieno iš jų asmeninę nuosavybę, neatsižvelgdami į kito asmens prisidėjimą prie tokio turto įgijimo ar sukūrimo. Tokiu atveju, iširus kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų santykiams, kyla ginčas dėl tokio turto nuosavybės teisės. Nepavykus šio ginčo sureguliuoti taikiai, sandorių pagalba, ginčą tenka spręsti teismine tvarka, reiškiant ieškinį teismui.
Lietuvos teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad vien pats gyvenimo kartu nesusituokus faktas negali lemti turto priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendžiant tokių asmenų ginčą dėl turto, įgyto bendro jų gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninės vieno iš jų ar bendrosios dalinės), reikia nustatyti, ar buvo sudarytas šių asmenų susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Net ir nustačius kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. gali būti nustatyta, kad tokių asmenų susitarimas buvo tik dėl tam tikro turto arba buvo susitarimas neturėti jokio turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustačius, jog kartu gyvenę nesusituokę asmenys susitarė įgyti tam tikrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš jų tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, nes lygių dalių prezumpcija nėra taikoma.
