MEDIACIJA
Mediacijos procesas – tai galimybė išspręsti kilusį ginčą patiems, tarpininkaujant mediatoriui. Tai jokiu būdu nereiškia, jog mediacijos procese siekiama, kad ginčo šalys susitaikytų. Mediacijos procesas skirtas tam, kad ginčo šalys taikiai susitartų dėl visų jų ginčo aspektų.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. norint kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, keitimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos patvirtinimo ar keitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo keitimo (didinimo ar mažinimo), turtinių ar kitų šeimos teisės klausimų, šalys privalo pabandyti išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminės mediacijos procese. Pažymėtina, kad ikiteisminė mediacija yra privaloma tik ginčo atvejais, nes esant taikiam šalių susitarimui dėl ginčo, mediacija nebėra reikalinga.
Privalomoji mediacija
Kilus šeimos ginčui, šalys bendru sutarimu arba viena ginčo šalių savo iniciatyva turi inicijuoti privalomąją mediaciją vienu iš dviejų būdų: kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo arba kreipiantis į mediatorių, teikiantį privačias mediacijos paslaugas. Vis dėlto, kelis metus Lietuvoje gyvuojančios privalomosios mediacijos raida atskleidė, kad privatus mediacijos procesas yra gerokai greitesnis ir efektyvesnis.
Mediacijos proceso privalumai
Šio proceso privalumas yra tas, kad ginčo šalys pačios, tarpininkaujant neutraliam asmeniui – mediatoriui, išsprendžia savo ginčą, priima savo pačių sprendimus, todėl galima tikėtis, kad toks susitarimas bus vykdomas savanoriškai ir kartu šalys išsaugos gerus santykius, galbūt net atkurs pasitikėjimą viena kita. Svarbus mediacijos proceso ypatumas – tai viso proceso konfidencialumas. Ginčas yra nagrinėjamas uždarai, dalyvaujant tik šalims (jų pageidavimų – ir jų atstovams) bei mediatoriui, nagrinėjimas vyksta mediacijos sesijose, kurių metu protokolas nerašomas. Mediacijos pradžioje ginčo šalys pasirašo konfidencialumo įsipareigojimą, draudžiantį atskleisti bet kokią informaciją, kurią jos sužinojo mediacijos proceso metu. Toks draudimas galioja net ir teisme, mediacijai nepavykus. Konfidencialumo reikalavimas taikomas ir mediatoriui, ir šalims. Mediatorius, tuo atveju, jei jis yra ir advokatas, nutrūkus mediacijai, tolesniame ginče nebegali atstovauti nė vienos iš šalių.
Svarbu paminėti tai, kad mediacijoje galioja savanoriškumo principas, kuris reiškia, kad ginčo šalys turi privalomai sudalyvauti pirmojoje mediacijos sesijoje ir turi teisę bet kada vėliau pasitraukti iš tolesnės mediacijos, jeigu toks poreikis atsiranda, nepateikiant jokio paaiškinimo ir pasitraukimo priežasčių. Jeigu šalis nepiktnaudžiavo mediacijos procesu, toks pasitraukimas nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių. Šalis, pasitraukusi iš mediacijos, iš karto įgauna teisę dėl ginčo kreiptis tiesiogiai į teismą.
Pavykus susitarti dėl visų ar dalies ginčo aspektų mediacijos procese, yra sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar kita sutartis, priklausomai nuo ginčo pobūdžio. Tokia sutartis teikiama tvirtinti teismui supaprastinta tvarka, o priimtas teismo procesinis sprendimas turi tokią pačią galią kaip ir procesinis sprendimas, priimtas teisme ginčo teisenos tvarka.
Advokatų profesinėje bendrijoje „Lingienė ir Makelienė“ yra teikiamos privačios mediacijos paslaugos, kurias vykdo advokatė Jurgita Lingienė ir advokatė Ramunė Makelienė, turinčios mediatoriaus kvalifikaciją ir esančios Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše bei turinčios didelę praktinę patirtį, sprendžiant ginčus taikiu būdu. Mediacijos procesas vykdomas susitikimų metu, o esant būtinybei – ir nuotoliniu būdu.
